Lietuvos turizmo išteklių katalogas

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
1,7 km ilgio gatvė susiformavo XIX a. Laisvės alėja, jungianti senąją ir naująją miesto dalis, skirta tik pėstiesiems.

Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Tai Didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia. Pastatyta 1932-1940 m.

Panemunės pilis

Architektūrinis kultūros paveldas Jurbarke
Panemunės pilis (kartais dar vadinama Vytėnų pilis arba Gelgaudų pilis) - renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Šalia Jurbarko – Kauno kelio, apie 15 km nuo Jurbarko, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Panemunės pilis, kaip manoma, pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį 1597 m. vengrų didikas Janušas Eperješas įsigijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus–Belevičiaus. 1604–1610 m. J. Eperješas ten pastatė rezidenciją.

Kuršių Nerija

UNESCO Neringoje
Ištįsusiame, 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalyje žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir vandens stichijomis.

Aukštadvario dvaro sodyba

Architektūrinis kultūros paveldas Trakuose
Dvaras pastatytas 1837m. klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
Išlikę dvaro rūmai, svirnas, tvartas, rūsys, sandėlis, mailiaus inkubatorius, 25 tvenkiniai. Galima patekti į teritoriją ir apžiūrėti pastatus iš išorės, o esant šeimininkui - ir iš vidaus.

Zarasų energetikos muziejus

Muziejus Zarasuose
Muziejus įsikūręs Tiltiškių vandens malūne. Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 5 000 eksponatų.
Rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės.
Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai.

Kryžių kalnas

Architektūrinis kultūros paveldas Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI–XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. – ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. – 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956–1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno „valymą “, t. y. naikinimą.

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Architektūrinis kultūros paveldas Žiežmariuose
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės.

Penkiolikos kamienų liepa

Medis Akmenėje
Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė – penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.

Teatro aikštė

Meno objektas Klaipėdoje
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.

Daugiau lankytinų objektų

Naujausi objektai

I Kauno fortas

Antalieptės hidroelektrinė

Paminklas Saulės mūšiui Salduvės parke

Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune

Oginskių dvaras Mūro Strėvininkuose

Skalių kalnas

"BAUBLIŲ SODYBA"

Kauno rotušė

Kauno botanikos sodas

Trijų kryžių kalnas, Kalnų parkas

Mėnesio miestas

Kaunas

Informacijos talpinimas

Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply

For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652

Mano katalogas

Rekomenduojame aplankyti

Laisvės alėja