Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį



Rekomenduojame aplankyti

Kauno arkikatedra bazilika

NO IMAGE Kaune
Tai vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ją rekonstravus, įgavo renesanso ir baroko bruožų.

Lentvario dvaras

Lentvario dvaras Trakuose
Lentvario dvaro sodyba įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias. Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Kryžių kalnas

Kryžių kalnas Šiauliuose
Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI–XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.
XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.
Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.
~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.
1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. – ~ 400 kryžių.
Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. – 10 tūkst.
Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.
Nepaisant persekiojimų, 1956–1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.
1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno „valymą “, t. y. naikinimą.

Arklio muziejus

Arklio muziejus Anykščiuose
Arklio muziejus Niuronyse, šalia Anykščių miesto, įsteigtas 1978 m. prof. Petro Vasinausko iniciatyva.

Muziejuje susipažinsite su arklio kilmės istorija, pamatysite vežimus – fajetonus, bričkeles, lineikas, važelius, žemės dirbimo padargus, kalvystės įrankius ir patys nusikalsite laimės pasagėlę, sužinosite kaip su arkliu kūlė javus, malė, bruko linus, apžiūrėsite unikalias J. Gelaževičiaus filatelijos ir J. Kazlausko medžio drožinių kolekcijas.

Kauno Žaliakalnio funikulierius

Kauno žaliakalnio funikulierius Kaune
Vienintelis Lietuvos miestas – Kaunas - turi šią seniausią transporto priemonę. Žaliakalnyje ir Aleksote “į kalną kylantys nameliai” šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

Vytauto Didžiojo tiltas

NO IMAGE Kaune
Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m.

Miško muziejus "Girios aidas"

Miško aidas žiemą Druskininkuose
Muziejus įkurtas 1971 m. Originalios architektūros namelyje bei jį supančiame miške eksponuojami meniniai medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos Lietuvos medžių rūšys, skamba miško paukščių balsai. Profesionalūs menininkai, tautodailininkai iš visos Lietuvos organizuoja plenerus, kūrybines stovyklas.

Penkiolikos kamienų liepa

Penkiolikos kamienų liepa Akmenėje
Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė – penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.

Gaminiai iš lino

Nuotraukos pavadinimas Panevėžyje
Vienos seniausių tekstilės įmonių Lietuvoje AB "Linas" firminė parduotuvė - tai puiki galimybė įsigyti lauktuvių ar suvenyrų iš lino.

Pilies ir Didžioji gatvės

Nuotraukos pavadinimas Vilniuje
Didžioji gatvė yra viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono g. Tolimesnė jos tąsa yra Pilies gatvė, kuri seniau drauge su Didžiąja g. sudarė vieną gatvę ir vadinosi Didžiąja Pilies gatve.

Daugiau lankytinų objektų

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652